Projektas „23/30″

Fluxus labas! Bendruomenių iniciatyvos
2019 11 rugpjūčio

„Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022″ Bendruomenių iniciatyvų programos „Visi kaip vienas” projektas “23/30” pakvietė Kauno bendruomenę įsitraukti į pokalbius apie būtį, savo ir Kauno. Prisiminti, atrasti ir įsivaizduoti šį miestą.

Prisiminti – koks jis buvo, kada jį sutikome pirmą kartą, kada jis paliko didžiausią įspūdį.

Atrasti – unikalius miesto bruožus ir grožį, savo prasmę šiame mieste, Kauno prasmę savo gyvenime.

Įsivaizduoti – koks žmogus būtų Kaunas, kokios erdvės atspindėtų jo bendruomenę.

Kęstučio g. 23/Gedimino g. 30 sankryžoje esanti apleista viešoji erdvė tapo šių pokalbių epicentru, kur Kauno gyventojai diskutavo ir kūrė miesto erdvės viziją, atitinkančią jų poreikius.  Konsultacijos palietė dvi temas – funkcinę ir meninę erdvės atnaujinimo viziją. Padedami dviejų menininkų, miestiečiai įsitraukė į kūrybines dirbtuves. Dalyviai dalinosi Kauno istorijomis, atrasdami sinergijų ir paralelių savo patirtyse, susijusiose su Kaunu. Po pokalbių su bendruomene menininkai išskyrė tris temas: „Modernizmas”,„Personažas” ir „Multikultūra” (90-ieji). Į šiuos eskizus menininkai „įpynė” ir daugiau žmonių  įvardintų asociacijų apie Kauną, viešąją erdvę bei bendruomenę. Šios istorijos susipynė į tris ekizus, sukurtus dviejų menininkų – Gražvydos Andrijauskaitės ir Armino Raugevičiaus – kolaboracijos.

Taigi, raktiniai žodžiai, inspiravę sukurti eskizus ir kai kurie iš jų persipyne kiekviename eskize: modernizmas, architektūra, kūryba, taisyklių laužymas, veiklumas, vaikystės prisiminimiai, 90-ieji, draugai, tame rajone gyvenusių ir gyvenančių garbių žmonių pagerbimas, ženklai, bendra kūryba, galimybės, laisvė, gatvės menas, kažko darymas kartu.

„Modernizmas”. Modernizmui pavaizduoti pasirinkti Kauno modernistinės architektūros elementai.  Naudojamos aptakios architektūrinės formos, užapvalinti laiptai, apvalių langų formos, būdingos Kauno modernizmo architektūrai. Šiame eskize matome Jadvygos Mozūraitės- Klemkienės skulptūrą „Kūrėja”, kuri stovi prie Kauno paveikslų galerijos (Donelaičio g. 16). Eskize matomi laiptai, vedantys į Kauno Žilinsko dailės galeriją, atstovauja  jau postmodernistinę architektūrą. Šis konceptas atspindi unikalią Kauno aestetinę išraišką.

„Personažas”(Kaunas kaip personažas). Menininkai personažui (Kaunui kaip personažui) pavaizduoti pasirinko viena inovatyviausių meno lauko asmenybių, „Fluxus“ tėvą – Jurgi Mačiūną, vaikystėje (1931-1944) gyvenusį Kauno centre (Parodos g. 1). Mačiūną, kaip Kauno personažą, menininkai išskyrė dėl jo asmenybės įvairiapusiškumo, draugiškumo, socialumo, kūrybiškumo, aktyvumo, konceptualumo. Tai asmenybė (Kauno personažas), turinti įvairialypį talentą. „J. Mačiūnas – vienas iš pirmųjų pradėjusių kurti netradicinėse erdvėse, išeidamas iš muziejų, teatro erdvių. Jo darbuose dažnai pastebima ironija profesionalaus meno atžvilgiu. 1961 metais su A. Šalčiumi Mačiūnas įkuria „AG“ galeriją ir pradeda „Fluxus“ veiklą: rengia naujosios muzikos koncertus, poezijos, dailės bei vyksmo vakarėlius, kurių esmė – kurti čia ir dabar bei laužyti meno sampratas. J. Mačiūno mama teigė: „Jis niekada nieko nenorėjo tik sau – jo visas džiaugsmas ir pasitenkinimas buvo tik dirbti su draugais”.  Šiame eskize susijungia grafinė ir tapybinė raiška, naudojami Art Deco architektūros dekoro elementai, geometrinės formos ir figūrinės kompozicijos. (https://modernizmasateiciai.lt/fluxus-namas/).

„Multikultūra”. Šiame eskize menininkai vaizduoja skirtingų laikmečių ir kultūrų žmonių susibūrimo vietą. Čia sutinkame damą iš 90-ųjų, tų laikų kompiuterinių žaidimų personažą, treninguotą šių laikų merginą, bei pasipuošųsį vakarėliui “hipsteriuką”. Kontrastingi tapybiniai sprendimai ir grafiškos geometrinės formos. Šio eskizo žinutė-  gebėjimas sėkmingai komunikuoti su žmonėmis, atstovaujančiais kitoms kultūroms. Ne veltui eskizo dešnėje pavaizduota žydiška žvaigždė. Šios tautybės žmonės prisidėjo prie Kauno klestėjimo įvairiausiose srityse. Kauno centre yra daugybė pastatų, suprojektuotų žydų architektų, puošiančių miestą.

Eskizus projektavome erdvėje ant sienos, jog sustiprintume imersinį elementą. Aptarėme kievieną iš eskizų, ieškodami, kurie simboliai labiausiai imponuoja bendruomenei, yra artimiausi jų miesto suvokimui, o kurie kelia nesutarimus. Konsultacijos metu kiekvienas iš dalyvių savyje pabudino menininką antropologą, analizuojantį menines ir simbolines kūrinių detales. Miestiečiai taip pat balsavo už jiems labiausiai patinkantį konceptą. Tam, jog įtrauktume daugiau miesto gyventojų ir skatintume žmonių susidomėjimą, po tiesioginės konsultacijos mes nusprendėme vykdyti ir virtualią konsultaciją. Facebook platformos pagalba kvietėme Kauniečius balsuoti už jiems labiausiai patikusį eskizą. Visi eskizai turėjo išsamius aprašus, kaip ir per tiesioginę konsultaciją.

Modernizmo konceptas buvo artimiausias daugumai įsitraukusių gyventojų. Ką mums reiškia modernistinis Kaunas? Modernizmas Kaune? Ką modernizmas reiškia šiuolaikiniame Kauno kontekste? Architektūra? Tarpukaris? Progresyvi, naujovėms atvira visuomenė Jurgis Mačiūnas, metęs iššūkį kasdienybei?

Nediskriminuojant idėjų, galutinis freskos, kurią kelsime ant raudonos sienos, variantas toliau pina visus tris kūrinius. Siūloma freska atspindi Kauno charakterį ir jo bendruomenę, kokius juos mato miesto gyventojai. Čia dominuoja modernizmo aestetika, rudeniniai tonai, primenantys miesto centrą šiuo metu laiku, pasirodo Jurgis Mačiūnas, įkūnijantis Kauno charakterį – maištingumą, kūrybiškumą ir bendruomeniškumą.

Kad ir ką reikštų modernus Kaunas kiekvienam asmeniškai, šio projekto tikslas buvo parodyti, jog Kauną kuriame mes. Kauno erdvės yra mūsų erdvės, ir visi galime prisidėti prie jų kūrimo.

Viso proceso idėjos ir akimirkos, įamžinančios bendruomenės susirinkimus ir dirbtuves bei galutinis freskos dizainas buvo pristatytas Kauno bendruomenei rugsėjo 19 d. vykusiame „Erdvės festivalyje”. Šio festivalio idėja kilo, pastebėjus, jof žmonės yra be galo suinteresuoti šios erdvės įveiklinimu ir atnaujinimu.

Mes labai džiaugiamės, jog proceso eigoje, išryškėjo žmonių susidomėjimas Kauno viešosiomis erdvėmis ir jų paskirtimi. Daug renginiuose dalyvavusių miestiečių pasidalino savo kontaktais ir aktyviai ėmė sekti procesą. Tikimės, jog projektas sėkmingai judės į priekį toliau burdamas Kauno centro (ir ne tik) bendruomenę ties viešųjų erdvių įveiklinimu bendruomenės poreikiams.

 

Teksto autorė – projekto „23/30″ vadovė Ana Gabrielė Sabancevaitė.