Fluxus Labas! Kiemas I Ukmergės g.


Projekto principai:

Bendruomenėsdalyvaujamosios kultūros ugdymas, decentralizacija, vietos kultūros puoselėjimas, dalinimasis, įtraukimas, įvairovė, ryšiai
Fluxus skirtingų disciplinų jungimas, atsitiktinumas, nuotykis, paprastumas, naikinama riba tarp meno ir gyvenimo, „išjudėjimas“ iš kasdienybės bei rutinos

Veiklos vieta: Ukmergės g. 4, 8, Kaunas
Seniūnija: Eigulių seniūnija
Veiklos laikotarpis: 2019-2021
Projekto koordinatorės: Goda Pomeranceva
Projekto iniciatoriai: kiemo atstovai: Alina ir Mantas Butrimai, agentė – Raimonda Šiudeikytė
Bendradarbiauta su: Kauno m. V. Kudirkos viešosios bibliotekos parko skyriumi, Kaunas 2022 Modernizmas Ateičiai programa ir Architektūros fondu. Remėjai: mineralinis vanduo „Rasa“, Švyturys nealkoholinis
Projekto menininkai:  architektai Goda Verikaitė, Povilas Vincentas Jankūnas, Akvilė Brazauskaitė
Dalyviai: 316
Lankytojai: 399

2019 metais Eiguliuose įvairias veiklas organizavo bei išjudinti Eigulių seniūnijos gyventojus bandė agentė Raimonda Šiudeikytė. Veiklų pradžioje agentė atliko tyrimą ir rengė susitikimus su bendruomenės atstovais, su entuziastingais gyventojais plėtojo veiklas: rinko vietinių gyventojų istorijas, ėmė interviu, fiksavo jų prisiminimus apie viešąsias Eigulių vietas, mezgė ryšius. Po tyrimo eiguliečius kvietė į molio dirbtuves, rengė susitikimus ir šventes įvairiomis progomis. Diskusijų su bendruomene metu, kiekvienas svajojo apie tai, kaip galėtų atrodyti Eigulių rajonas, kokius iššūkius reiktų spręsti, kokias idėjas vystyti. Būdami kartu gyventojai ne tik aptarinėjo aktualias temas, bet ir susipažino, išsakė savo pomėgius ir prisiminimus.

2019 Bendruomeninis Eigulių daržas – bendruomenės fasilitatorė Raimonda būrė vietos gyventojus, kurie domisi daržininkyste. Skatino kartų dalijimąsi žiniomis ir patirtimi. Bendrų veiklų metu, Ukmergės g. kiemo gyventojams Mantui ir Alinai kilo idėja įgyvendinti bendruomeninio daržo idėją savo daugiabučių kieme. Bendruomenės daržas tapo priemone, kuri padėjo ieškoti tų pačių interesų turinčių gyventojų, kartu dalintis žiniomis, patirtimi, kurti lysves ar vazonus, kuriuose augo augalai. Daržas įgyvendintas nenaudojamoje smėlio dėžėje. Prie daržo kūrimo prisijungė ir daugiau kiemo lankytojų. Darže kaimynai eksperimentavo augino viską ką sugalvojo, nuo ridikėlių iki moliūgų. Gėrybių auginimas pritraukė kiemo vaikus ir tapo edukacine kiemo veikla.

Bendruomeninio Eigulių daržo įgyvendinimo procesas

  • Daržo idėja prasidėjo nuo Ukmergės g. kiemo gyventojų susitikimų, kurių metu išanalizavus kiemo aplinką išsirinkta daržo vieta: nuo sovietmečio likusios vaikų žaidimams skirtos smėlio dėžės.
  • Pradėtas susipažinimas su kiemo gyventojais socialiuose tinkluose: sukurta Ukmergės gatvės kaimynų Facebook grupė.
  • Gyventojai pradėjo sėti būsimojo daržo augalų sėklas, o daiginimo lovelius išdalino kaimynams, pasodino pirmąjį draugystės medį – trešnę.
  • Kiemo gyventojai su agente Raimonda gavo pritarimą daržo sodinimui kieme esančiose smėlio dėžėse.
  • Vyko smėlio dėžių tvarkymo darbai: iškastas smėlis panaudotas žaidimų aikštelės duobėms užpildyti ir namuose ant palangių užaugusių sodinukų sodinimui. Užauginti gėlių daigai padovanoti Kaimynai buvo kviečiami apželdinti augalais lauko teritoriją prie suoliukų. Gyventojai buvo skatinami auginti ir dalintis augalais, sėklomis ir žiniomis. 
  • Kuriamas bendruomenės daržas, sodinami daigai, laistomos ir auginamos daržovės ir augalai.
  • Ieškomi išoriniai rėmėjai – daržo formavimo išlaidoms ir galbūt sėkloms ar įrankiams įsigyti. Vyko bendruomenę buriančios edukacinės veiklos: molio dirbtuvės, suorganizuotas pirmasis renginys “Eigulių diena“, Alinos Butrimės fotografijos paroda daugiabučių namų laiptinėse. Kūrybinės dirbtuvės bendruomenei „Lipdymas iš gipso“. Gyventojai sukūrė žvakides pasitelkiant jiems naują medžiagą – gipsą.
  • Netrūko veiklų ir vaikams: V. Kudirkos bibliotekoje vaikų sukurta, sekta ir suvaidinta Eigulių rajono pasaka; draugysčių apyrankių kūrimo dirbtuvės su diskusijomis apie draugystę; tėvai su vaikais kieme margino akmenukus, organizavo žaidimų vakarus, karštomis dienomis rengė vandens karus, kartu puošė kiemo egles.
  • Gyventojų iniciatyva sukurta ir pastatyta bendruomenei skirta kiemo lenta.

2020 „Building Narratives. Eiguliai“ – 2020 m. liepos ir rugpjūčio mėnesiais Eiguliuose įvyko trijų menininkų tiriamieji projektai, kurie buvo Architektūros fondo kuruojamos programos „Building Narratives“ (liet. „Materialūs pasakojimai“) Future Architecture platformoje 2020 m. dalis. Projektai buvo įgyvendinami bendradarbiaujant su Kaunas 2022 programomis „Modernizmas ateičiai“ ir „Fluxus Labas!“.  Rugpjūčio pabaigoje Fluxus Labas! Ukmergės kieme įvyko baigiamasis renginys „Building Narratives: Eiguliai“, kuriame menininkai Goda Verikaitė ir Povilas Jankūnas pristatė projektų rezultatus.

2020 „Ką kalba Eiguliai “ – Architektės Godos Verikaitės projektas „Ką kalba Eiguliai“ siekė suburti vietinius žmones, atrasti esamas, bet dar negirdėtas Eigulių istorijas, jas papildyti ateities spekuliacijomis ir sukurti naują Eigulių naratyvą. Menininkė kvietė vietinius gyventojus virtualiai ir gyvai pasivaikščioti po Eigulius, jų pačių pasirinktais maršrutais. Dalyviai rankoje nešdami mobiliojo telefono kamerą susipažino su tokiais Eiguliais, kokius matė, prisiminė, o gal norėjo matyti tik jie patys. Be pasivaikščiojimų Goda su savanorių pagalba rinko istorijas, prisiminimus ir vizionieriškas idėjas,  kurios virto potyrimine audio kelione (audio turu) po Eigulius „Ką kalba Eiguliai.“ .

2020 „Fantastiškas rajonas” Architektas Povilas Vincentas Jankūnas vasaros mėnesiais eiguliečius įtraukė į „Fantastiškas rajonas“ žaidimo kūrimą, skatino griebti fantaziją už ragų ir padėti savo rajonui atkapstyti istorijas, kurti nerealias Eigulių idėjas ir mitus. Dėl viruso grėsmės žaidimo testavimas vyko internete. Projekto tikslas buvo sukurti architektūrinį stalo žaidimą, kuris padėtų nagrinėti mikrorajonų problematiką. Taip pat buvo siekiama pabandyti apjungti šias tradiciškai toli viena nuo kitos esančias sritis: architektūrą ir stalo žaidimus. Kuriant žaidimą buvo apklausti vietos gyventojai, o trijų žaidimo seansų metu sukurtos istorijos bei žemėlapiai buvo pristatyti dirbtuvių „Building Narratives: Eiguliai“ metu, spausdinta bei video forma. Taip pat dirbtuvių dalyviai Ukmergės g. kieme su savanorių pagalba galėjo išbandyti atspausdintą stalo žaidimą  „Fantastiškas rajonas”.  Papildyta žaidimo versija buvo perspausdinta Kauno seniūnijų bendruomenių naudojimui. Žaidimu susidomėjo įvairios jaunimo grupės, kurioms jis tapo įkvėpimu kurti savo projektus.

2021 Mainytuvių stotelė – 2021 metų vasarą Ukmergės kieme įgyvendintas „Fluxus Labas! Kiemas“ projektas, kurio metu paskatinti kiemo gyventojai kartu su kaimynais keitė gyvenamąją aplinką  ir įgyvendino Mainytuvių stotelę. Kaimynų susitikimų metu kartu su architekte Akvile Brazauskaite sukurtą objekto idėją, kaimynai fiziškai “pasidaryk pats principu” pastatė savaitę trukusių kiemo dirbtuvių metu. Mainymuisi skirtas kiemo baldas – mainytuvių namelis tapo ne tik kintančio žmonių mąstymo į vartojimą ženklu, bet ir kaimynų bendrystės simboliu. Dalintis čia galima ne tik daiktais, bet ir istorijomis, o gal net stalo žaidimų partijomis: greta įkomponuotas suoliukas ir šachmatų lenta. Darbų savaitė prasidėjo ir pasibaigė – mainytuvėmis, kuriose netrūko šokių, muzikos, malonių pokalbių. Prie projekto prisidėjo savanoriai: Domas Ramažauskas, Akvilė Koženiauskaitė, Mindaugas Liutkauskas, Gabrielė Butėnaitė, Janis Pomerancevs, o medieną padovanojo “UAB Ligni linea”.

Į projektus daugiausiai prisijungė vyresnio amžiaus gyventojai bei šeimos. Amžiaus ribos nuo 2 iki 80 metų. Projektų pradžioje eiguliečiai buvo gana vangūs, skatinami ir drąsinami susidomėjo projektais, ir sutiko pasidalinti atsakymais į klausimus, prisijungti prie veiklų. Apsisprendę prisijungti nuoširdžiai įsitraukė į kūrybinį procesą.

Metodai:

  1. Bendravimas ir komunikacija su bendruomene
  • Prieš veiklas aktyvi kiemo komanda organizavo bendruomenei susipažinti skirtus renginius: žaidimų su vandeniu veiklas, vėliavos iškėlimo susitikimą, kiemo daržo atidarymą, kieme šventė Kauno gimtadienį, piešė piešinius ant grindinio, gamino stovą Kauno vėliavai.
  • Pakabinti plakatai informaciniuose stenduose, laiptinėse;
  • Sukurtos bendruomenę buriančios bei minėtų projektų „Facebook“ grupės:Ukmergės gatvės kaimynai: https://www.facebook.com/groups/349258262393474
    Fantastiškas rajonas: https://www.facebook.com/groups/210705723418604/
    Ką kalba Eiguliai: https://www.facebook.com/groups/294198028375384
  • Virtualaliu būdu pristatyti Mainytuvių stotelės idėjų variantai, pristatymo įrašas viešai patalpintas kiemo „Facebook“ grupėje.
  1. Vietos konteksto ir istorijos pažinimas
  • Virtualūs/ gyvi pasivaikščiojimai, interviu su vietiniais Eigulių gyventojais ;
  • „Fantastiškas rajonas“ žaidimo bandomieji žaidimo testavimo susitikimai internete;
  • Savo aplinkoje esančių objektų fiksavimas telefonu ir nuotraukų paroda.
  1. Aktyvacija kieme
  • Zumbos šokių treniruotė kieme;
  • Kauno gimtadienio pasirodymas kieme;
  • Fluxus festivalio bendruomeninio filmuko kūrimas kartu su bendruomenėmis;
  • „Pasveikink savo kaimyną“ atvirutės;
  • Fluxus festivalio kostiumų gamybos dirbtuvės kieme.
  1. Meninių tyrimų pristatymas kieme
  • Potyriminė audio kelionė (audio turas) po Eigulius „Ką kalba Eiguliai.“
  • Sužaisti „Fantastiškas rajonas“ žaidimai Eigulių kieme.
  1. Kieme esančios problemos sprendimas su menininku
  • Interviu būdu kalbinti kiemo gyventojai;
  • Įvardinta konkreti problema ir dirbtuvių tikslas;
  • Pristatyti idėjų variantai, kaimynų balsavimo metu išsirinktas galutinis variantas;
  • Suorganizuotos kūrybinės dirbtuvės;
  • Suburta organizacinė kaimynų komanda;
  • Susipažinta su skirtingų įrankių galimybėmis, dalintasi patarimais ir žiniomis;
  • Skatinama savo aplinka rūpintis patiems gyventojams;
  • Į komandinį darbą įtraukti skirtingų talentų, gabumų ir amžiaus grupių atstovai;
  • Suorganizuotas sukurto objekto pristatymas, padėkos ir šventė.
  1. Vaikų įtraukimas: vardų lipdukų rašymo iniciatyva perduota kiemo vaikams, kurie susipažindavo su kiekvienu nauju dalyvių ir užklijuodavo jo vardo lipduką ant jo rūbų matomoje vietoje; dalinamos tatuiruotės.

  2. Savanorių pagalba: savanoriai padėjo bendraujant ir kalbinant gyventojus, praeivius, pasiruošiant pristatymui.

  • Sunkumai  ieškant ryšio su vietiniais žmonėmis, juos  sudominant ir įtraukiant į procesą;
  • Sudėtinga planuoti ir organizuoti veiklas nuotoliniu būdu, kai menininkai yra iš kito miesto:
  • Ryškiai matomas vietinių gyventojų pasyvumas ;
  • Daugiabučio namo bendruomenė neturi savo suformuoto sklypo. Kai daugiabutis namas stovi ant valstybinės žemės, dirbtuvių metu sudėtinga vykdyti naujų objektų su pamatais statybas. Tam, kad išvengti nusivylimo, bendruomenė turėtų susiformuoti daugiabučio namo sklypą arba gauti leidimus statyti laikinus objektus kieme be kasimo darbų. Prieš pradedant projektą reikia išsiaiškinti ar bendruomenė turi savo sklypą, jei ne veiklas pritaikyti prie esamos situacijos.
  • Išorinių specialistų įtraukimas – kuriant netradicinius objektus daugiabučių kieme gali tekti ieškoti pagalbinių žmonių ne iš kiemo bendruomenės, kai dalyvių tarpe nėra tinkamą kvalifikaciją turinčių asmenų, kurie galėtų spręsti statybos procese iškilusius klausimus.
  • Sudėtingi darbai, kurių negalima atlikti bendros talkos metu  – derėtų atkreipti dėmesį, kad ne visi meniniai ar techniniai darbai gali būti atliekami bendros talkos būdu ir jų užbaigimas gali užsitęsti. Svarbu planuojant darbus menininkui nusimatyti papildomo laiko darbų užbaigimui. Informuoti bendruomenę ir išnaudoti pertraukas bendruomenės būrimui: kaimynų vakarėliams, bendravimui kieme, arbatos ir kavos pertraukėlėms,  žaidimams, filmams.
  • Didelis jaunų dalyvių skaičius (vaikai be suaugusiųjų priežiūros)  – prie veiklų prisijungus dideliam vaikų skaičiui, sudėtinga suvaldyti auditoriją ir visiems skirti pakankamą dėmesį. Gali tekti raminti gausų būrį vaikų. Svarbu organizuojant veiklas bendruomenei, kurios daugumą sudaro vaikai, tam pasiruošti: suburti savanorių komandą, apgalvoti vaikų užimtumui skirtų užduočių, raginti vaikus pasikviesti į veiklas tėvelius, rengti veiklas, kurios natūraliai įtrauks vaikų artimuosius, kurie galės padėti veiklose dalyvauti ir vaikams.
  • Kintančios oro sąlygos gali tapti iššūkiu, jei veiklos planuojamos lauke. Gali tekti sulaukti mažiau dalyvių, perplanuoti veiklas, procesas gali užtrukti ilgiau. Norint to išvengti reiktų pasirūpinti dirbtuvių vieta po stogu ar palapinėmis, kuriose galėtų veikti veiklos, informuoti veiklų dalyvius, jog veiklos vyks tik jiems reikia pasirūpinti atitinkančia oro sąlygas apranga.

  • Dažnesni susitikimai ir aktyvios veiklos vaikams  ir šeimoms išjudino kiemo gyventojus, kėlė klausimus dėl aktyvumo kieme. Atsirado vis daugiau šeimų, kurios įsitraukė į susitikimus ir įsijungė į veiklų organizavimą, išsakė lūkesčius. Po Mainytuvių namelio įgyvendinimo suaktyvėjo kiemo „Facebook“ grupė, gyventojai ir toliau aktyviai mainosi daiktais. Nepaisant to, kad kiemo vaikai žaislus iš namelio išnešioja po visą rajoną, gyventojai kantriai prižiūri savo aplinką, įsirengė namelio ir informacinės lentos apšvietimą ir toliau keičią savo gyvenamąją aplinką. Socialiniuose tinkluose diskutuoja ir aptaria kiemo problemas.

  • Įgyvendinant kiemo lentos bei mainytuvių stotelės idėją kaimynai dalinosi savo sugebėjimais ir resursais: atnešė savo įrankius, kurių nereikėjo nuomotis, organizavo darbus, komunikavo apie kiemo veiklas kaimynams, žaidė su vaikais, mokino ir asistavo jaunesniems. Veiklos kieme tiek lentos statybos, tiek ir namelio kūrimo procesas atkreipė praeinančiųjų dėmesį. Kiemo lankytojai tapo drąsesni, klausinėjo, dalino patarimus, susipažino su kitais kaimynais, pamatę veiklas kieme per balkono langą išdrįsdavo išeiti į kiemą ir daugiau sužinoti apie vykstančius pokyčius.  Veiklų metu susiformavo bendruomenės branduolys.

Dalyvių atsiliepimai:

  • Jaučiame, kad aplinkoje drąsesni, aktyvesni, draugiškesni žmonės, atsirado daugiau bendravimo. Keičiasi ir aplinka, vis gražėja, norisi ir toliau ją tobulinti, gražinti, kad vaikams ir tėvams būtų smagiau.“

  • „Patiko kiemo daržas, vaikai susipažino, kaip auga pomidorai, moliūgai, nusiskynę salotos lapą suvalgė, buvo labai patenkinti. Dėmesio galėtų sulaukti ir netoliese augančios obelys, jas reikėtų nugenėti, sutvarkyti, vaikai labai mėgsta jų obuolius baigiantis vasarai, jie tikrai skanūs, viena obelis saldinukų.“

  • „ „Ką kalba Eiguliai“ projektas leido iš naujo atrasti šį Kauno rajoną ir sulaužė tam tikrus stereotipus, dažnai pasitaikančius kalbant apie sovietinius mikrorajonus.“

  • “Bendruomeniniai daržai – būdas skatinti gyventojus dalintis, bendrauti, keistis žiniomis ir padėti vienas kitam. Auginame, tačiau to nedarome tik dėl savęs. Keičiame savo moralinius nuostatus, mokomės dalintis, apsikeisti tuo ką paruošiame patys. Svarbu pradėti, juk tai suteikia šypsenas, džiaugsmą bei gerai nuteikia. Orientuojamės į pasidaryk pats kultūrą, auginame savo daržoves bei prieskonius, jais dalijamės, gaminame salotas, darome atvirus renginius. Gaminame vazonus, auginame gėlės ir puošiame savo aplinką. O svarbiausia, dalijamės. Kiekvienas mes turime kažko, ką galime perduoti, pasidalinti su kitu, tai gali būti užaugintos salotos, pomidorai, agurkai, sukauptos žinios, daiktai ar tiesiog šypsena, kuri praskaidrina kitam niūrią dieną. Judėtume ta linkme, kad dalijimasis savais resursais taptų natūraliu dalyku ir kurtų bendrystės jausmą,” – Eigulių agentė Raimonda Šiudeikytė

Fluxus labas! Kiemas