Kauniečiai iš peraugusių agurkų pagamino džemą, išvirė istorinę uogienę ir pakvietė prisijungti Afrikos studentus

Kaune ir Kauno rajone baigėsi 2019 metų „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ bendruomenių programos „Visi kaip vienas“ iniciatyvų projektas, kurio metu bendruomenės buvo kviečiamos teikti savo sumanymus ir juos įgyvendinti kūrybiškomis bei šiuolaikinėmis priemonėmis.

Skaityti daugiau


Pabėgėlių krizę, emigraciją ir benamystės problemą žymi dygsniais audinyje: jų tikimasi surinkti 25 milijonus

Vienas dygsnis – vienas žmogus. Vienas žmogus – viena istorija. Ir taip – ne tūkstančiais, bet milijonais kartų. Tai žmonės, dėl vienų ar kitų priežasčių netenkantys savo namų ir savo gyvenimo. „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ bendruomenių programa „Fluxus Labas!“ prisijungė prie pasaulinio projekto „25 milijonai dygsnių“.
Skaityti daugiau


25 milijonai dygsnių Kaunui ir pasauliui l Žaliakalnis

25 milijonai dygsnių Kaunui ir pasauliui l Žaliakalnis

 

Amerikoje gimusi iniciatyva „25 milijonai dygsnių“ su Žaliakalnio tekstilininkės Rasmos Noreikytės pagalba atkeliavo į Kauną.

Vienas dygsnis – tai vienas žmogus, netekęs savo namų dėl karo, bado ar kitų ekonominių/socialinių aplinkybių. Drauge kalbame apie istorijas, palietusias mus asmeniškai, ir dygsniais kuriame piešinius, kurie žiemą iškeliaus į JAV ir taps pasaulinės parodos dalimi.

 

Nuotarukos: Andrius Aleksandravičius


Portretų piešimas l Žaliakalnis

Portretų piešimas l Žaliakalnis

 

Spalio pradžioje šeimos užkandinė „Kibi Čibi“ kartu su Fluxus Labas ir grafike Aiste Ramunaite subūrė Kauno senjorus bei sukūrė jiems netikėtą šventę. Kavinukės lankytojai buvo ne tik vaišinami gardžiais „Kibi Čibi“ pietumis, bet ir turėjo unikalią galimybę gauti dovanų vietoje profesionalių menininkų sukurtus savo portretus.

Dėkojame portretais senjorus apdovanojusioms menininkėms Gretai Šležaitei, Karolinai Mitkutei ir menininkui Raimundui Majauskui bei visai „Kibi Čibi“ komandai už draugystę bei jaukią popietę.

Nuotraukos: Dovydas Beržinis


Ateik ir piešk l Šilainiai

Ateik ir piešk l Šilainiai

 

Pilkame mikrorajone atsirado spalvų!

Festivalio metu, skambant Red Bull DJ muzikai, garažų sienas papuošė pačių įžymiausių Lietuvoje gatvės menininkų darbai. Taip pat kiekvienas norintis turėjo progą išbandyti piešimą aerozoliniais dažais ir tapti menininku pats!

Renginio metu, įvairių Kauno miesto organizacijų atstovai pakvietė renginio lankytojus įsitraukti į kūrybines dirbtuves ir kitas veiklas. Čia susirinko Šilainių bendruomenė, neabejinga gatvės menui.

Nuotraukos: Andrius Aleksandravičius


Bendruomonės medis l Dainava

Bendruomonės medis l Dainava

 

Dainavos mikrorajono gyventojai spalio pradžioje plušėjo kūrybinėse dirbtuvėse, norėdami prisidėti prie Bendruomenės medžio skulptūros kūrimo. Padedami menininko, skulptoriaus ir kalvio Benedikto Mikuckio, susirinkusieji bendruomenės nariai nukaldintuose metaliniuose lapeliuose paliko savo identifikavimo simbolius, inicialus ar reikšmingas detales. Tokiu būdu kiekvienas lapelis tapo svarbia bei individualia skulptūros dalimi.

 

Nuotraukos: Andrius Aleksandravičius


Masiulio g. 12 ir 14 l Fluxus kiemas

Masiulio g. 12 ir 14 l Fluxus kiemas

Masiulio g. 12 ir 14 namų gyventojai yra nuostabus pavyzdys, kaip galima patiems priėmus atsakomybę keisti savo aplinką – ir ne tik kiemo išvaizdą, patogumus, bet svarbiausia atmosferą ir bendruomeninį jausmą.
Bendruomenės projektas, padedamas bendruomeninių menininkių, įgavo ne tik emocinį, bet ir fizinį pavidalą!

Šių namų gyventojai yra labai suinteresuoti padaryti savo kiemą patrauklų ir patogų gyventi. „Fluxus kiemo“ projektas, kurio metu atrinktos menininkės, dirbdamos kartu su gyventojais siekia suformuoti bendrą kiemo viziją ir dalį jos įgyvendinti.

 

Rugpjūčio 12 d., pirmojo menininkių susitikimo su gyventojais metu, buvo išsiaiškinti jų norai ir poreikiai, pagal juos susidaryta preliminari kiemo tvarkymo programa. Būtinos spręsti zonos – bendruomenės susirinkimo zona (mini amfiteatras, suoliukai, stalas), skalbinių džiovimo zona (pakeisti vietą ir sumažinti), vaikų žaidimų zona (smėlio dėžė, supynės ir kt.), apželdinimas (šalinami krūmai, sodinami plotai, gėlynai), pėsčiųjų takeliai, apšvietimas.

Atsižvelgiant į anksčiau išvardintus gyventojų pageidavimus meninkės parengė tris T. Masiulio g. 12 ir 14 namų bendro kiemo atgaivinimo koncepcijas – funkcinis zonavimas ir apželdinimas. Jos pristatytos susitikimo su gyventojais metu, rugsėjo 12 d. Gyventojams priimtiniausias variantas buvo „Koncepcija 2“, kuriame vaikų zona numatyta kiemo centrinėje dalyje, performuoto reljefo amfiteatras pietinėje kiemo dalyje ir gėlyno „banga“ apjuosianti svarbiausius kiemo elementus.

„Fluxus kiemas“ projekto darbus, kiek leidžia fizinės jėgos ir kompetencija, vykdo patys gyventojai drauge su projekto menininkėmis.

Menininkės: kraštovaizdžio architektė Erika Jurevičiūtė ir architektė Ingrida Povilaitienė. Dalyviai: Menininkės bei T. Masiulio g. 12 ir 14 namų gyventojai. Gyventojų atstovas Deividas Šatikas.

 

„Fluxus kiemas” projektas siekia ugdyti dalyvaujamąją kultūrą Kauno miesto mikrorajonų ir Kauno rajonų seniūnijų kiemuose, skatinti bei drąsinti bendruomenes bendradarbiauti su vietos ir užsienio menininkais kuriant kūrybišką kiemo aplinką, ugdyti ir skatinti bendra-kūrybos principus bei didinti bendruomeninių menininkų žinomumą.

 

Nuotraukos: Sandra Veprauskienė


Garažų masyvas Baltijos g. patikėtas gatvės menininkams

Pilkais daugiabučiais nusėti Šilainiai sulaukia vis daugiau spalvų, tiksliau, gatvės meno iniciatyvų.

Jeigu ne be perstojo pliaupiantis lietus, po šio savaitgalio Baltijos g. garažai, esančių ties „Iki“ prekybos centru, jau būtų traukę praeivių dėmesį ne dėl to, kad yra gremėzdiški, o dėl ant jų atsiradusių piešinių.

Menininkams pavyko sutarti su garažų masyvo atstovais dėl milžiniškos erdvės jų polėkiams, tačiau darbus teko nukelti dėl nepalankaus oro.

Nuo ankstyvoko šeštadienio ryto prie didžiulių sienų, kurių viena – net 30 metrų ilgio, turėjo darbuotis penkiolika meistrų iš įvairių Lietuvos miestų. Jie jau pasiruošę idėjas ir išsidaliję, kiek kam reikės vietos joms įgyvendint.

Projekto „Ateik ir piešk“ iniciatorius Šilainiškis dvyliktokas Gytis portalui kauno.diena.lt pasakojo, kad laisvu nuo mokslų laiku ne tik piešia, bet ir groja būgnais bei važinėja riedlente.

Iš pradžių jis su bendraminčiais buvo nusitaikę į kitą garažų masyvą toje pačioje gatvėje, bet geranoriškesni pasirodė šalia sankryžos su Apuolės g. esančio statinio atstovai. „Jie sakė duodam jums pilną teisę pasireikšti“, – gauti pasitikėjimu džiaugėsi abiturientas.

Darbus, atsirasiančius Baltijos g., vienys spalvynas. „Turime parinkę visiems bendrą paletę. Pagrindinės jos spalvos – elektrinė į žalsvumą, geltona, raudona. Spalvos ryškios“, – pasakojo Gytis.

Jis viliasi, kad Baltijos g. netrukus atsiras sienų, kurios bus paskelbtos gatvės meno zona ir ant jų legaliai piešti galės visi norintys be jokių išankstinių derinimų.

Šis "Ateik ir piešk" projektas yra „Kaunas 2022“ bendruomenių platformos „Fluxus Labas! Šilainiai“ renginių.

Renginio “Ateik ir piešk” bendraautorė viena „Fluxus Labas! Šilainiai“ agenčių Solveiga Dambrauskaitė-Bakutienė šilainiškius bando išjudinti įvairiomis kitokiomis veiklomis: ji yra mankštų lauke, daiktų mainytuvių, “Skirt bike” renginio organizatorė, minibibliotekėlės iniciatorė ir t.t.

Šilainiškiai yra išreiškę, kad jiems trūksta renginių, bet dar labiau nei renginių, pastebėjo agentė, jiems trūksta bendravimo.

„Yra ir baimių patiems išeiti į lauką, pabendrauti, kartais – ir mažai noro pasidomėti, kas, kur vyksta. „Fluxus Labas!“ šioje situacijoje labai gelbėja, nes padeda ištraukti žmones iš namų, atverti akis, parodyti, kad ir Šilainiuose vyksta visokių dalykų, kad žmonės tarpusavyje gali bendrauti ir nebūtina, kad kažkas kitas tam bendravimui sukurtų progą, kad jie patys gali susikurti tokių progų“, – kalbėjo S. Dambrauskaitė-Bakutienė.

Straipsnio autorė - kauno.diena.lt žurnalistė Jurgita Šakienė


„Kartų dialogas“ – „Visi kaip vienas“ iniciatyva Akademijoje

„Kartų dialogas“ – „Visi kaip vienas“ iniciatyva Akademijoje

 

Kartų dialogo tikslas – suburti skirtingo amžiaus Akademijos bendruomenės žmones bendroms veikloms. Tai buvo vienas iš būdų kaip galėtume pasiekti platesnę bendruomenės dalį ir didinti įtrauktį. Projekte nusimatytos veiklos: herbariumai, Akademijos skonis, saulės raštai pareikalavo kur kas daugiau susitikimų kartų, nei planavome. Ketverios dirbtuvės su skirtingomis veiklomis, perteklinio derliaus rinkimo ir perdirbimo talkos, kūrybiškumo skatinimas kviečiant kurti „Akademijos skonio“ logotipą, receptūrų rinkimas, vietos herojų paieškos, dalyvavimas parodoje, degustacinės vakarienės organizavimas, fotoreportažai, nuolatinis kontaktas, pažintys, atradimai ir pažinimas.

Analizuojant situaciją naudojomės keletu įrankių: vaizdų analizė (nuotraukų peržiūra), kokybinis interviu (asmeninis kontaktas), įsitraukimo lygmuo (pasiruošimas veiklai).

Vaizdų analizė – viso projekto metu užfiksavome daugiau nei 1500 kadrų, kurie leidžia faktiškai nusakyti dalyvių skaičių, emocinį nusiteikimą įsitraukiant į veiklas. Stebėjome neverbalinį santykį tarp jaunosios ir vyresniosios kartos, jų rūpestį vieni kitais – rankų plovimas, pagalba pripilant vandens, augalų paieška, dalinimasis dažais, pamokymais ir pan.

 

Kokybinis interviu – viso projekto metu stengėmės užmegzti asmeninį kontaktą su dalyviais, kvietėme pamėgti socialinio tinklo paskyrą „Kartų dialogas“ – burtis į virtualią bendruomenę, ieškojome informavimo prieigos taškų. Labiausiai verbaliniu būdu bendraujanti žmonių grupė senjorai, mažiausiai – paaugliai. Tačiau abi šios grupės, mūsų nuostabai, puikiai naudojasi socialiniais tinklais ir informacija juos pasiekia būtent šiuo būdu.

 

Įsitraukimo lygmens tyrimas buvo visiškas atsitiktinumas, stebint dalyvius ir jų pasiruošimą dirbtuvėms (nuotraukų, priemonių, vaišių atsinešimą), paaiškėjo, kad tik maža dalis dalyvių yra aktyviai įsitraukę, o didžioji dalis – pasyvieji dalyviai, besinaudojantys proga, bet nekuriantys galimybių. Šio tyrimo rezultatai suteikia vilties, kad įsitraukimo lygmuo tik didės, nes abejojančių kuriamomis progomis nepastebėjome. Taip pat šis tyrimas atsiskleidė „Akademijos bendruomenės nario bruožu“, pasižymintis aktyviu įsitraukimu, tačiau nei gyvenamąja teritorija, nei giminystės ryšiais esamuoju atvėju nėra susiję, t.y. „sentimentalūs akademiečiai“ – kažkada studijavę, dirbę ar viešėje Akademijoje. Pastarieji mielai įsitraukia į veiklas, nes jiems patinka būti Akademijos dalimi per veikimą, o ne per geografinę prizmę.

Projekto rezultatas – idėjos realizavimas, skatinantis pasidalinti su kuo daugiau naujų Akademijos bendruomenės narių, sukurti jiems platformą, kurioje pastarieji galėtų realizuoti save, dalintis patirtimi ir žiniomis, įkvėpti savo gyvenimiškuoju pavyzdžiu, mainytis sukurtais gaminiais, mokytis, bendrauti, bendradarbiauti, kurti – KARTU.

„Kartu“ – tarsi bičių avilys, kuriame vyksta gyvenimas ir atsitikimai. Avilys nėra institucija, tai vyksmas, čia ir dabar, rytoj bus kitaip, bet būtinai kartu.

Aktualumas išlieka didinti bendruomenės narių aktyviąją įtrauktį, per vyksmo gylį – kokybę.