Ieškome bendruomenių programos „Visi kaip vienas“ koordinatoriaus (-ės)

Ieškome bendruomenių programos „Visi kaip vienas“ koordinatoriaus (-ės)

 

Bendruomenių programa „Visi kaip vienas“ plečia komandą ir ieško koordinatoriaus (-ės), kuriam bendruomeniškumas, kūrybiškumas ir vadyba yra vienas kitą papildantys elementai. Kviečiame prisijungti koordinuojant iššūkių nestokojančius projektus „Fluxus Labas! kiemas“ bei „Fluxus Labas! Bendruomenių iniciatyvos“, prisidėti prie Kauno miesto ir Kauno rajono bendruomenių kūrybiško augimo bei tobulėjimo.

 

Prisijungus prie „Visi kaip vienas“ komandos tavęs laukia:

 

  • Bendruomenių kūrybinių projektų kuravimas ir koordinavimastarpininkaujant tarp bendruomenių ir menininkų;
  • Susitikimųįvairaus dydžio grupėms organizavimas ir fasilitavimas;
  • Sklandaus projektų įgyvendinimo užtikrinimas įsiklausant į skirtingų šalių poreikius;
  • Projektų administravimas, viešųjų pirkimų procesai;
  • Mokymų organizavimas, techninis įgyvendinimas;
  • Nuolatinis kontaktavimas ir komunikavimas su Kauno miesto ir Kauno rajono bendruomenėmis;
  • Didžiųjų „Kaunas 2022“ renginių organizacinė pagalba kitiems komandoms nariams;
  • Atstovavimas programai ir jos įgyvendinimas drauge su komanda;
  • Iššūkiai ir įvairovė – darbo bendruomenių programoje dalis, užtikrinanti, kad rutinos šiame darbe niekada nebus.

 

Jei Tu:

  • Turi aukštąjį išsilavinimą (humanitarinių, socialinių mokslų krypties);
  • Turi ne mažiau kaip 2 metų darbo patirtį tarptautinėje veikloje ir / ar tarpsritiniuose kultūros projektuose;
  • Turi grupių vedimo / fasilitavimo patirties;
  • Esi kritinio, analitinio mąstymo ir gebi efektyviai išspręsti problemas kūrybiškais sprendimais;
  • Turi ne mažiau kaip 1 metų mokymų / seminarų ar renginių organizavimo patirties;
  • Išmanai komunikacijos pagrindus, socialinius tinklus (privalumas, jei esi dirbęs (-usi) komunikacijos srityje);
  • Esi susipažinęs (-usi) su viešųjų pirkimų procedūromis;
  • Puikiai kalbi ir rašai lietuvių ir anglų kalbomis;
  • Viešasis kalbėjimas tau nėra baimė Nr. 1, tad lengvai gebi pristatyti įgyvendinamus projektus;
  • Esi atsakingas (-a), linkęs (-usi) į nuolatinį mokymąsi ir tobulėjimą, gebi prisitaikyti prie labai greitai kintančios situacijos;
  • Esi susipažinęs (-usi) su pagrindiniu „Kaunas 2022“ programos dokumentu (paraiška), „Visi kaip vienas“ („Fluxus Labas!“) vizija, vykdytomis veiklomis bei projektais.

 

Jeigu atitinki ne visus kriterijus, bet turi stiprią motyvaciją – norime apie tai sužinoti gyvai!

Savo gyvenimo aprašymą (CV) ir motyvacinį laišką iki 2020 m. sausio 30 d. siųsk el. paštu: greta@kaunas2022.eu.

 

Mėnesinis atlygis: 900 Eur (į rankas)

 

Kvietimas atviras kelioms pozicijoms ir kandidatus kviesime pokalbiui einamuoju laikotarpiu. Užsipildžius darbo pozicijoms skelbimas gali būti uždarytas anksčiau numatytos datos.

 

Apie tolimesnius atrankos etapus informuosime tik atrinktus kandidatus. Prieš susitikimą laukia pasiruošimo užduotis.

 

 

 


Atviras kvietimas Kauno miesto ir Kauno rajono kiemų bendruomenėms

Kaimynai, susiburkim!

  • Jeigu jūsų kiemas yra Kauno mieste arba Kauno rajone;
  • Jeigu jūsų kieme gyvenantys žmonės yra patys draugiškiausi, norintys kartu pokštauti ir kūrybiškai spręsti iššūkius;
  • Jeigu jūsų kiemą supa daugiabučiai ar privatūs namai;
  • Jeigu jūsų kiemas nori atsiverti naujoms patirtims ir kūrybiškoms transformacijoms.

Kviečiame dalyvauti netikėtumų ir atradimų pilnoje „Fluxus Labas! Kiemas“ programoje, kurioje pasitelkiant profesionalių menininkų pagalbą įvyksta pokyčiai!

Kaip dalyvauti?

Visos kiemų bendruomenės, išreiškusios norą dalyvauti programoje, atitinkančios programos kriterijus ir užpildžiusios registracijos formą (esančią žemiau) bus pakviestos į bendrą susitikimą su kitomis kiemų bendruomenėmis.

Kiemo bendruomenių bus prašoma trumpai pristatyti savo kiemą (pristatymas iki 2 min., parodant kiemo fotografijas bei papasakojant trumpą kiemo bendruomenės ar kiemo istoriją).

Susitikimo pabaigoje kiemų bendruomenių atstovų ir organizacijos „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022” atstovų pagalba bus išrinkti šeši kiemai, dalyvausiantys programoje.

Terminai:

  • Kvietimas vyksta nuo 2019 m. gruodžio 18 d. iki  2020 m. sausio 31 d.
  • Susitikimas su atrinktais kiemais vyks 2020 m. vasario 5 d.
  • Galutiniai kūrybiniai projektai (įtraukiant menininką ir vietos bendruomenę) bus pristatomi 2020 m. rugsėjo 12 d. Fluxus festivalio metu.

 

Norinčius dalyvauti, kviečiame užpildyti trumpą klausimyną ČIA.

Menininkas + kiemo bendruomenė = Fluxus Labas! Kiemas, erdvė kūrybai ir netikėtumams!

Jei turite klausimų, rašykite greta@kaunas2022.eu

_ _ _ _ _ _ _ _ _

Papildoma informacija apie „Visi kaip vienas“ programą:

Visi kaip vienas programos Fluxus Laboratorijų (Fluxus labas) vizija:

 Įtraukimas:

  • Pažinti savo gyvenamąją vietą, kaimynus, istorijas per dalyvaujamosios kultūros praktikas;
  • Rinkti informaciją apie jau egzistuojančias kultūrines veiklas, leisti toms veikloms būti pamatytoms ir „pripažintoms“;
  • Skatinti vietinius gyventojus pažinti savo rajoną, rūpintis ir veikti jame;
  • Užtikrinti, kad visi gyventojai būtų įtraukti ir pripažinti, stiprinti bendruomeniškumą.

Ryšiai:

  • Tarpininkauti tarp „Kaunas 2022” programos (idėjų) ir vietos žmonių (kultūros);
  • Suvesti vienas bendruomenes su kitomis, su menininkais ir reikiamais pagalbininkais;
  • Jungti žmones savo seniūnijoje ir tarp seniūnijų;
  • Skatinti bendradarbiavimą;
  • Bendrauti su vietinėmis organizacijomis, gyventojais, verslu, domėtis renginiais, iniciatyvomis.

Antreprenerystė:

  • Ieškoti naujų galimybių kūrybiškai spręsti vietos iššūkius vystant ir pabrėžiant vietos unikalumą;
  • Inicijuoti ir palaikyti kūrybiškus pokyčius;
  • Palengvinti idėjų įgyvendinimą;
  • Skatinti kultūrinį, kūrybinį ir bendruomeninį verslumą;
  • Steigti laboratorijas: atvirą iniciatyvų platformą.

Programoje taikomi Fluxus principai:

•  Skirtingų disciplinų jungimas;
•  Atsitiktinumas;
•  Nuotykis;
•  „Pasidaryk pats“ kultūra ir estetika;
•  Paprastumas;
•  Nuolat kintantis judėjimas;
•  Naikinama riba tarp meno ir gyvenimo;
•  „Išjudėjimas“ iš kasdienybės bei rutinos.

 

Kodėl Fluxus?

Kaunas yra Fluxus judėjimo įkūrėjo ir krikštatėvio Jurgio Mačiūno gimtinė. Naujai meno krypčiai, pavadinti Mačiūnas parinko žodį fluxus, kuris lotynų kalba reiškia tėkmę, judėjimą, pokytį, apykaitą. „Kaunas 2022“ bendruomenių programai iškart prigijo „Fluxus labas!“ pavadinimas, kuris yra ir kvietimas kiekvienam gyventojui be specialaus pasiruošimo prisijungti prie kūrybinio proceso ir būti su kitais – sveikintis, bičiuliautis. „Fluxus labas!“ koncepcija primena apie Jurgio Mačiūno ir kitų Fluxus menininkų bandymus ištrinti ribas tarp meninės veiklos profesionalumo, elitizmo ir paprasto / kasdienio ir žaismingo kūrybiškumo, juk menininkais gali būti visi. Fluxus menas atsiveria ir įtraukia visus norinčius dalyvauti.

 


Atia senienos l Fluxus Labas! troleibusas

ATIA SENIENOS l fluxulabas troleibusas

 

Sekmadienį, spalio 27 d., atsisveikinome su spalvotais Kauno troleibusais.

Ačiū visiems užsukusiems, bendravusiems, rašiusiems laiškus troleibusų vairuotojams, aktyviai dalyvavusiems ir buvusiems bendrystėje!

Taip pat dėkojame Kauno savivaldybei už šios iniciatyvos įgyvendinimą.


Kvietimas į kūrybinių ir kultūrinių bendruomenės verslų kūrimo bei plėtros mokymus

Kviečiame Kauno miesto ir rajono gyventojus registruotis į 2019 m. spalio 30 dieną prasidėsiančius „Kūrybinių ir kultūrinių bendruomenės verslų kūrimo bei plėtros mokymus“.

Ar Jums rūpi ir įkvepia kūryba, kultūros sektoriai bei Jūsų bendruomenė? Galbūt vykdote mažus projektus savo bendruomenėse, vadovaujate bendruomenės ar kultūros centrui, o gal esate antrepreneris ar bendruomenės aktyvistas? Jei taip, tai ši programa skirta būtent Jums!

Skaityti daugiau


Subjektyviame Garliavos apylinkių žemėlapyje – suartėjusi bendruomenė

„Tai pirmas kartas, kai šiame projekte dalyvauja ne profesionalūs menininkai“, – sako iš Kolumbijos kilęs Hugo Herrera Tobón, jau antrąkart šiemet viešintis Garliavos apylinkėse. Hugo – jau ne vieną planetos regioną per asmenines patirtis pasauliui pristačiusio projekto „Subjective atlas“, („Subjektyvus atlasas“), atstovas.

Skaityti daugiau


Menininkas iš Kolumbijos Garliavoje kuria subjektyvų žemėlapį: tokių pasaulyje iki šiol yra tik 12

„Tai pirmas kartas, kai šiame projekte dalyvauja ne profesionalūs menininkai“, – sako iš Kolumbijos kilęs Hugo Herrera Tobón, jau antrąkart šiemet viešintis Garliavos apylinkėse. Hugo – jau ne vieną planetos regioną per asmenines patirtis pasauliui pristačiusio projekto „Subjective atlas“, („Subjektyvus atlasas“), atstovas.

Skaityti daugiau


Genialus pakvaišėlis pakeitė ne tik miestą, kuris niekada nemiega

„Jurgį sutikau 1966 metais. Išsyk supratau, kokia išskirtinė tai asmenybė“, – ištarė Jeffrey Perkinsas, Vilniaus dokumentinių filmų festivalyje pristatęs juostą „George: Jurgio Mačiūno ir „Fluxus“ istorija“.

79 metų niujorkietis J.Perkinsas nuo praėjusio amžiaus 7-ojo dešimtmečio kvėpuoja miesto, kuris niekada nemiega, dvasia. Jis kadaise viename bute gyveno su garsiąja Johno Lennono našle Yoko Ono, bičiuliavosi su šviesaus atminimo filmininku Jonu Meku.

„Lietuvos rytui“ J.Perkinsas papasakojo apie savo pažintį su „Fluxus“ judėjimui pamatus padėjusiu J.Mačiūnu (1931–1978).

– Gyvenate Niujorke, dalyvavote „Fluxus“ judėjime. Gal dėl to ir ėmėtės dokumentinio filmo apie J.Mačiūną?

– 2008 metais sukūriau dokumentinį filmą apie šviesaus atminimo tapytoją iš Kalifornijos Samą Francisą. Tai buvo savotiška jo darbų dokumentacija, kuri man padėjo išmokti, kaip kurti filmą.

Pabaigęs juostą vaikštinėjau su draugu Niujorko Soho rajone ir svarsčiau, kad man reikia darbo. Tada į galvą šovė Jurgio vardas. Juk apie jį niekas nėra sukūręs filmo.

Išsyk supratau, kad filmui medžiagos tikrai nepritrūks. Ėmiau kalbinti jį pažinojusius žmones, klausinėti negirdėtų dalykų. Taip viskas ir prasidėjo. 6 nuotr. J.Perkinsas.

Jurgio asmeninis gyvenimas tarsi skendėjo tamsoje – buvo išleista daug knygų apie „Fluxus“ judėjimą, bet mažokai žinojome apie patį Jurgį, jo intelektą, pomėgius. Manyčiau, kad filme man pavyko papasakoti dinamišką istoriją, kuri leidžia suvokti, koks pakvaišęs ir ambicingas buvo šis menininkas.

„Fluxus“ buvo ir tebėra svarbi meno istorijos dalis, bet neretai ignoruojama. Aš siekiau pavaizduoti šio judėjimo įkūrėjo portretą – supažindinti jaunąją kartą su tuo, kaip jis, niekam nepriklausydamas, sugebėjo kurti veiklias meno bendruomenes.

Kai Vilniuje darsyk pažiūrėjau filmą ir išvydau žiūrovų, Jurgio tėvynainių, reakciją, pamaniau, kad man pavyko sukurti visai gerą, įtraukiančią juostą. O juk filmai dažniausiai tam ir kuriami, kad žiūrovams suteiktų galimybę užsimiršti ir mėgautis.

– Kaip manote, ar šiais laikais panaši nekomercinio meno srovė galėtų būti tokia pat įtakinga?

– Manau, kad tai gali nutikti dar kartą. Gyvename finansais pagrįstame pasaulyje, kur skirtumas tarp turinčių krūvą pinigų ir jų beveik neturinčių yra didžiulis. Tai turi keistis. Tarkime, ar įmanoma daug uždirbti netampant savotišku savo paties vergu, vergaujančiu darbui, miegui, draudimui, mokesčiams? 6 nuotr.Filmo kadras.

Palyginti su praėjusio amžiaus viduriu, politikai dabar turi gerokai daugiau galios. Jie kontroliuoja kultūrą. Gyvenu Niujorke ir gerai pažįstu Amerikos politiką. Ar nėra absurdiška situacija, kai labai turtingi laiko visą pamatą? Aš tikiu, kad žmonės greitai tam pasipriešins.

– Praėjusio amžiaus 7-ajame dešimtmetyje sutikote menininkę Yoko Ono, kuri filme irgi pasakoja apie J.Mačiūną. Ką prisimenate iš tų laikų?

– Kai sutikau Yoko, buvau jaunas, naivus kūrėjas. Man tebuvo 23-eji. Tarnavau kariuomenėje ir buvau dislokuotas Japonijoje, ten Yoko ir sutikau. Ji buvo susituokusi su Niujorko menininku ir pamėgo mane. Yoko buvo dešimt metų už mane vyresnė, dalyvavo avangardiniuose judėjimuose, ji daug ko mane išmokė, supažindino su japonų kultūra.

Vėliau persikėliau į Niujorką ir gyvenau su jos šeima viename bute. 1966-aisiais sutikau Jurgį ir jis mane įkvėpė imtis kūrybos.

Sugėriau visą to meto laiką į save – „Fluxus“ kitoniškumas mane labai praturtino. Tai, ką darė Jurgis, buvo išties unikalu.

Jis buvo atsidavęs savo misijai, dirbo grafikos dizaineriu ir buvo „Fluxus“ vedlys. Tai skyrėsi nuo to, kas vyko meno pasaulyje.

– Kokį pirmąjį įspūdį paliko J.Mačiūnas?

– Europietiško intelektualo trumpais plaukais ir pigiais drabužiais. Jis gyveno mažame bute Soho rajone su savo motina. Sutikęs pamačiau jį tokį, kokio ir tikėjausi, – intelektualų menininką, išskirtinį vyrą. Tas pirmasis įspūdis neišnyko iki šių dienų.

Jurgis, mano nuomone, buvo jaunas genijus. Viena pažįstama menininkė yra pasakiusi, kad per savo gyvenimą sutiko tik du genijus: Marcelį Duchamp’ą, žymiojo „Fontano“ autorių, ir Jurgį Mačiūną, „Fluxus“ įkūrėją.

– Niujorke ilgą laiką dirbote taksi vairuotoju. Ko jus šis darbas išmokė?

– Pragyventi Niujorke sunku, ypač pradedančiam kūrėjui. Man gimė sūnus, reikėjo prasimanyti pinigų šeimai ir kūrybai, todėl sėdau prie taksi vairo – dariau tai dešimt metų savaitgaliais, o šiokiadieniais kūriau.

Vairuodamas taksi sutikdavau įvairių žmonių: mokslininkų, menininkų, politikų, nusikaltėlių.

Kartą pavežiau galerininkę Emily Harvey ir ji man pasiūlė sukurti darbą „Fluxus“ parodai. Jis buvo parduotas – taip įsiliejau į „Fluxus“ bendruomenę.

Vėliau sustojau paimti žymaus Korėjos menininko Nam June Paiko – jis pakvietė mane į savo festivalį. Niekas manęs tuomet nepažinojo. Nusiskutau galvą ir ant savo plikės rodžiau filmą apie nuogus žmones, buvo matyti jų užpakaliai. Man atrodė, kad tai puiki idėja, kuri žmones išmušė iš vėžių. (Juokiasi.)

Tada pradėjau imti interviu iš taksi keleivių. Vienas Milano knygų leidėjas paklausė: „Gal norėtum būti įžymus?“ „O kas nenorėtų?“ – atsakiau. Nufilmavau daugybę veidų ir sukūriau filmą.

Vėliau Romoje buvo išleista knyga „The Artist as A Cab Driver“ su mano vairuotojo pažymėjimu ant viršelio.

– Panašu, kad tais laikais susipažinti su svarbiais asmenimis buvo paprasta. Jūsų manymu, šiandienos menininkams sunkiau ar lengviau išgarsėti ir būti pastebėtiems?

– Manau, kad lengviau, nes turime internetą. Tačiau pinigų trūkumas gali daug ką sustabdyti. Prieš filmuodamas žmones savo taksi automobilyje kalbėdavausi su jais ir klausdavau, kas jiems svarbu gyvenime. Jie sakydavo: šeima, pinigai, meilė.

O kas dar svarbiau? Norėjau sulaukti atsakymo į šį sudėtingą klausimą. Pats maniau, kad svarbesni yra ryšiai, santykiai. Juk mes esame gyvi ir galime kurti, kol sukuriame ryšį, iš kurio gimsta vaikai ir didžiosios idėjos. Šiuo pagrindu sukurtas ir feisbukas – kad išlaikytume ryšį.

– Įkvėpta „Fluxus“ judėjimo būsima Europos kultūros sostinė Kaunas pristato projektą „Fluxus Labas!“, kurio tikslas – kurti bendruomenes per meną ir bendrą veiklą. Ar tokie dalykai padeda?

– Juk yra garsus posakis: galvok globaliai, veik lokaliai. Tai rodau ir savo filme. Manau, kad tik taip išsprendžiamos didelės problemos.

Prisimenu, kaip pats Jurgis eidavo į turgų, pirkdavo maisto produktus ir dalydavo tiems, kurie jų neturi. Man atrodo, kad užtektinai yra visiems, tik ne visi gauna. Mano karta tai suprato ir sukūrė idėją, kad menininkai turėtų valdyti pasaulį, nes jie yra protingi, išsilavinę, žmogiški. Buvome bendruomeniški.

– Vilniuje lankotės ne pirmą kartą. Koks dabartinis įspūdis?

– Apsistojau mažame viešbutyje, buvusio vienuolyno patalpose netoli bažnyčios. Stebėjau mišias ir pamaniau: šie žmonės tikrai tiki Dievą. Mačiau daugybę vakare priešais šventą paveikslą besimeldžiančių žmonių.

Ta tyla buvo nuostabi, nesigirdėjo jokio garso. Pagalvojau: štai tikra katalikybė. Vilnius mane nustebino savo religingumu.

– Girdėjau nuomonę, kad „Fluxus“ mirė kartu su J.Mačiūnu. Ar tikrai?

– Yoko Ono irgi taip sakė. Tačiau „Fluxus“ veikė konceptualųjį meną ir po Jurgio mirties.

Mano filme taip pat daug kartų klausiama, kas yra „Fluxus“. Bet niekas tiksliai į šį klausimą neatsakė. J.Mekui tai – gyvenimo būdas, kitiems – tik meno srovė.

Man atrodo, kad „Fluxus“ – filosofija, kuri atėjo iš praėjusio amžiaus vidurio egzistencializmo, naujų mokslo laimėjimų. Žinoma, buvo dalykų, kurie niekaip netiko „Fluxus“.

Šiaip ar taip, Jurgis niekada nesiliovė būti Ponas Fluxus. Jis buvo didis žmogus, tad nuostabu, kad turėjau galimybę sukurti ne fliuksišką filmą, o dokumentinę juostą apie „Fluxus“.

Straipsnio autorė - lrytas.lt praktikantė Rūta Giniūnaitė


Šviesos instaliacija Marvos forte kvies prisiminti šios vietos romantiką

Visai šalia Kauno esančiame Akademijos miestelyje, XI – ojo, dar žinomo kaip Marvos, forto vartus apšvies visus metus, tamsiu paros metu, veiksianti lazerių šviesos instaliacija, siekianti išsaugoti ir pakviesti sugrįžti į šią nepelnytai užmirštą, bet daugeliui gyventojų nostalgiškus jausmus keliančių vietą. Šis įvykis yra neatsitiktinis, o „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ projekto „Šiuolaikinės seniūnijos“, dalis.

Skaityti daugiau


Netradicinė ekskursija Vilkijoje – kvietimas atrasti Lietuvos Alpėmis vadinamą miestelį

Vilkijoje dirbantys menininkai, kartu su vietos bendruomene ilgai ieškoję būdų, kaip atskleisti šio miestelio unikalumą gyventojams bei svečiams, netrukus visus norinčiuosius pakvies į nepaprastą vaizduotės pasivaikščiojimą su menininkais bei dizaineriais. Ši, performatyvi ekskursija „Pastangos ir pasekmės“ yra „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ projekto „Šiuolaikinės seniūnijos“ dalis.

Skaityti daugiau