Pasaulinis pokalbis apie klimato kaitą I #climateconnect

Klimato kaita yra aktualiausia ir reikšmingiausia mūsų laikų krizė. Tačiau koks yra tiesioginis jos poveikis žmonių gyvenimui?

 

Šilainių Eco Urban festivalis. Nuotrauka M. Plepio

Viso pasaulio šalys jau patiria klimato kaitos pasekmes. Jei klimato kaita veikia visus ir visur, jos poveikis pažeidžiamoms ir skurdžioms bendruomenėms yra dar pražūtingesnis.

Klimato krizė taip pat yra ir humanitarinė krizė. Kasmet milijonai žmonių yra priversti bėgti iš savo namų dėl vis dažniau pasitaikančių nelaimių, pavyzdžiui, potvynių, ciklonų, sausrų ir miško gaisrų. Vien 2020 m. dėl nelaimių šalies viduje perkeltų žmonių skaičius siekė 30,7 mln. – tai sudarė daugiau kaip 75 % visų tais metais šalyje perkeltų žmonių. Iki 2050 m. žmonių, kuriems kasmet reikės humanitarinės pagalbos, skaičius gali išaugti iki daugiau kaip 200 mln.

2021 m. ES skyrė 150 mln. eurų, kad padėtų nuo gamtinių pavojų nukentėjusioms bendruomenėms patenkinti būtiniausius poreikius: pagalba maistu, sveikatos apsauga, vanduo, sanitarija, prieglobstis ir pagrindinės infrastruktūros atstatymas. Be to, ES kasmet skiria vidutiniškai 50 eurų iš savo metinių humanitarinės pagalbos lėšų tiksliniams pasirengimo nelaimėms veiksmams. Klimato kaita gilina esamas humanitarines krizes ir trikdo humanitarinės pagalbos operacijų veiksmingumą.

Pastarieji keleri metai parodė, kad Europos šalys taip pat nėra apsaugotos nuo klimato kaitos. Nuo pražūtingų liūčių ir potvynių Vokietijoje, Nyderlanduose ir Belgijoje, iki miškų gaisrų Graikijoje ir Ispanijoje, su klimato kaita susijusios nelaimės vis dažnėja ir pridaro vis daugiau žalos visame pasaulyje.

Padedama #climateconnect kampanijos, ES nori įtraukti Europos jaunimą į pasaulinį pokalbį apie klimato kaitos padarinius žmonių gyvenimams. Siekiant atskleisti, kaip klimato kaita veikia jaunų žmonių pažeidžiamose ir didelės rizikos bendruomenėse gyvenimus, #climateconnect pristato asmenines Karen iš Dominikos Respublikos ir Brittos bei Jacqueline iš Zi

Šilainių Eco Urban festivalis. Nuotrauka M. Plepio

mbabvės istorijas. Abiejose šalyse ES šiuo metu teikia tiesioginę pagalbą, kuria remiamos pasirengimo nelaimėms ir švietimo programos, skirtos pagerinti vietos bendruomenių reagavimą į ekstremalius oro reiškinius.

Kaip ir daug kitų mažų salų valstybių visame pasaulyje Dominikos Respublika nuolat susiduria su iššūkiais, susijusiais su ekstremaliais oro reiškiniais. Nuo kylančio jūros vandens lygio iki vis pražūtingesnių uraganų, neigiamos klimato kaitos pasekmės kelia grėsmę ištisų bendruomenių išlikimui. Šie iššūkiai prisideda prie jau esamų problemų, su kuriomis susiduria vietos bendruomenės, įskaitant didelį skaičių migrantų iš Haičio ir Venesuelos, kurie pabėgo nuo skurdo ir smurto savo gimtosiose šalyse ir kuriems dėl jų teisinės ir ekonominės padėties kyla dar didesnė rizika būti išstumtiems iš reagavimo į nelaimes operacijų.

Vietos NVO, gavusios ES humanitarinės pagalbos finansavimą, gali vykdyti konkrečius projektus, kuriais siekiama didinti vietos bendruomenių atsparumą ekstremaliems oro reiškiniams ir netikėtoms ekstremalioms situacijoms. Šiuo metu rizikos mažinimo ir pasirengimo nelaimėms mokymuose dalyvauja daugiau kaip 5000 5–17 m. vaikų. Iš jų jaunesnės kartos Dominikos gyventojai mokosi įvairių įgūdžių, nuo informuotumo didinimo būdų, evakuacijos, reagavimo ir ekstremaliųjų situacijų pratybų iki pirmosios pagalbos mokymų. Jaunesnių kartų mokymas yra būtinas, siekiant perkelti žinias į jų namus ir ugdyti ištisų bendruomenių atsparumą.

Dėl kylančios temperatūros ir nepalankių oro sąlygų daugumoje Zimbabvės regionų didėja dykumėjimo ir sausros tikimybė. Dėl to šalyje susiduriama su tokiomis problemomis, kaip žmonių perkėlimas šalies viduje, maisto stygius, vandens trūkumas, didesnė epidemijų rizika ir socialiniai konfliktai. Taip yra ir Manikalando regione, kurį 2018 m. nusiaubė Idai ciklonas ir po jo 2019 m. kilusi didelė sausra. Čia Europos Sąjunga finansuoja projektus, kurie užtikrina pagrindinį išsilavinimą dėl klimato kaitos perkeltiems žmonėms ir pabėgėliams, kad jie būtų pasirengę būsimiems gamtiniams pavojams.

Sužinokite daugiau apie #climateconnect kampaniją ec.europa.eu/climate-connect.


2022 metų anonsas I Fluxus Labas! bendruomenių programa

Nuo 2022 m. balandžio iki vasaros pabaigos „Fluxus Labas!“ pakvies visus į net 80 Kauno miesto kiemų 11-oje seniūnijų. Pasirodymus dovanos teatro, šokio, šiuolaikinio cirko, muzikos ir kt. atlikėjai.


Gyvas namas. Kūrybinio veiksmo festivalis | Šančiai

Spalį Žemuosiuose Šančiuose Kaune vyko kūrybinio veiksmo festivalis „Gyvas namas“. A.Juozapavičiaus prospekte įsikūrusi „No Name studio“ po metų pertraukos vėl atverė XIX amžiaus pabaigoje pastatytų Žemųjų Šančių kareivinių erdves festivaliui, o čia įsikūrusios kūrybinės dirbtuvės nusidažė naujomis spalvomis. Šių metų renginio programoje – kūrybinės dirbtuvės, performansas, koncertas ir kitos veiklos.


Žaliakalnio Pulsas. Patyriminė Ekskursija | Žaliakalnis

„Žaliakalnis – prisiminimais, unikaliomis istorijomis bei menu apipintas Kauno mikrorajonas. Norint atrasti jame slypintį unikalumą, reikia apie jį ne tik išgirsti, bet ir patirti“, – planą su bendruomeniškumo, urbanistikos, šokio ir muzikos elementais šeštadienio pavakariui ir vakarui siūlė ekskursijos „Žaliakalnio pulsas“ organizatoriai.


Matymai. Fotografijų paroda | Vilijampolė

„Matymai“ – taip pavadinta Vilijampolės mikrorajone Kaune veikianti fotografijų paroda. Ji neturi vieno autoriaus – tai bendruomeniška paroda, atsiradusi po to, kai Vilijampolės gyventojai ir svečiai kartu su gidu Deimantu Ramanausku ir fotografu Jonu Danielevičiumi keliavo į fotopasivaikščiojimus Vilijampolėje ir įamžino, kaip mato šį mikrorajoną.


Kopti į kalną atbulomis? | Fluxus festivalis

Rugsėjo 11 d. Kaune aidės didžiausias ir bene spalvingiausias bendruomeninis „Fluxus festivalis“. Šių metų renginys kvies dalyvauti diskusijose, o po jų įtrauks į fantazijos nestokojančią bendrakūrybą – festivalio dalyviai patys kurs ir dekoruos savo kostiumus bei netikėčiausias transporto priemones ir fluxiškai kops į Parodos kalną.


Fotografijos nuotykiai Ežerėlyje | Šiuolaikinės seniūnijos

Ežerėlis - įdomi ir savita vietovė Kauno rajone. Viena krypčių, per kurią skleidžiasi miestelio identitetas - bendruomeninis projektas ,,Šiuolaikinės seniūnijos". Atsižvelgiant į vietos istoriją, A. Sutkaus pėdsakus, unikalų kraštovaizdį, kuriame susilieja gamtos ir žmogaus santykis, Ežerėlio bendruomenė projekte ,,Šiuolaikinės seniūnijos" veiklas plėtoja, pasitelkiant humanistinę fotografiją. Būdai, kuriais tai vyksta - patys įvairiausi. Štai prieš kurį laiką Ežerėlyje vyko kūrybinės fotografijos dirbtuvės, kurių metu fotomenininkas I. Venslavičius fotostudiją perkėlė ant... geltono traktoriaus! Taip, taip, perksiatėte visiškai teisingai. Detaliau apie tai kviečiame perskaityti mūsų partnerių pranešime ,,Fotografijos nuotykiai Ežerėlyje: fotostudija ant traktoriaus ir kiti atradimai".


Homo cultus. Žmogus ir miestas | Miestų upių kultūrinis ir rekreacinis potencialas

Miestų upės jungia gyvenvietes bei jų gyventojus, ir įkvepia kūrybinėms veikloms. Savo patirtimi atrandant upių kultūrinį ir rekreacinį potencialą bei gaivinant upių pakrantes dalijasi festivalio „Švęskime upę” bendrakūrėjai bei „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022” bendruomeninės programos „Fluxus Labas” dalyviai Romena Puikytė, Daiva Vaišnorienė, Kęstutis Žižys. Laidos vedėja – miesto antropologė, Vilnius Tech Kūrybinių industrijų fakulteto doc. dr. Jekaterina Lavrinec. Ankstesnę laidą apie ekspedicijas upėmis ir upių atvėrimą miestui galite rasti čia pat, audiotekoje.