Fluxus kiemas l Rokai

 

Prasidėjo Fluxus Kiemų projektas, kurio metu Kauno kiemų bendruomenėse lankysis menininkai ir drauge su gyventojais kūrybiškai transformuos viešąsias erdves. Šiame smagiame projekte dalyvauja ir Rokų bendruomenė, kuriai talkins menininkė Eglė Vitkutė. 

Eglė baigė grafikos studijas Vilniaus Dailės Akademijoje. Toliau mokslus tęsė Italijos universitetuose. Dirbo vizualinės komunikacijos ir grafikos dizainere prie tokių gerai žinomų renginių kaip „Nepatogus Kinas” ir Lietuvos nacionalinio dramos teatro projektas „Nežinoma Žeme. Šalčia“. Menininkė yra surengusi ne vieną grupinę bei asmeninę parodą, organizavusi kūrybines dirbtuves įvairiuose Lietuvos miestuose, kuravusi meno parodas Italijoje.

Fluxus kiemo Rokuose idėjos sumanytojas – grafikos dizaineris, mozaikos menininkas Konstantinas Klimavičius, organizavęs mozaikos kūrybines dirbtuves įvairiuose Lietuvos miestuose ir miesteliuose. Jo ilgalaikis projektas „Mozaikos tiltas per Lietuvą“ bendram darbui apjungė bendruomenes skirtinguose Lietuvos regionuose. Meninkas mozaikos paslapčių mokė kelias tarptautines komandas – Erasmus+ projektų dalyvius. Tikimės, kad Rokų kiemai prakalbės ir mozaikos kalba.

Pirmadienis, liepos 22 d.

Įvyko pirmasis Rokų bendruomenės ir menininkės susitikimas, prie kurio prisijungė ir Rokų laisvalaikio salės renginių koordinatorė Justė Vasilionytė-Stašaitienė. Pasivaikščiojimų metu menininkė susipažino su rajono apylinkėmis, gatvėmis ir keliais ten gyvenančiais žmonėmis. Šią savaitę E.Vitkutė planuoja artimiau susipažinti su Rokų bendruomene – atlikti gyvenvietės tyrimą ir drauge su gyventojais apgalvoti tolimesnes veiklas kartu. 

Sekmadienis, liepos 28 d.

Visi norintys buvo kviečiami leistis į netradicinę ir interaktyvią ekskursiją po Rokus drauge su menininke. Tai buvo puiki proga pamatyti ir pajausti taip gerai pažįstamą mikrorajoną kiek kitaip. Renginyje taip pat buvo pristatyta Rokų bendruomenės iniciatyva Kalbantys kiemai“ , kurios dalimi jau greitai galės tapti kiekvienas Rokų gyventojas.

Pasivaikščiojimo su menininkais Jokūbu ir Egle idėja gimė pasitarus su Kostu ir Daiva, Kultūros kiemo gyventojais. Nutarėme, kad tai būtų puikus būdas pradėti skleisti žinią apie Rokų Fluxus kiemo, Kultūros kiemo veiklas ir idėjas. Taip pat pagalvojome, kad man, čia iki šiol nebuvusiai ir su bendruomene pradedančiai dirbti kūrėjai – tai būtų puiki proga pradėti pažintį su Rokais ir čia gyvenančiais žmonėmis.

Bevaikštinėjant po Rokus susipažinome su neseniai čia gyventi grįžusiu tapytoju Jokūbu, kuris mielai sutiko prisidėti prie Rokų Fluxus kiemo veiklų. Su juo leidomės į kelionę po rajoną, rodydami vienas kitam savo atradimus iš skirtingų perspektyvų (mano, atvykėlės iš toli ir jo, vietinio gyventojo sugrįžusio į Rokus po ne daugelio metų gyvenimo Vilniuje). Mūsų tikslas buvo sukurti interaktyvų pasivaikščiojimą po rajoną, kurio metu jo dalyviai turėtų galimybę pasijusti žygio bendruomene ir rajoną pamatyti ir pajausti iš netikėtos, nekasdieniškos perspektyvos. Šiam tikslui pasitelkėme su konkrečia žygio vieta susijusias performatyvias menines praktikas. Pagrindinė pasivaikščiojimo tema gimė jau pirmųjų apsilankymų Rokuose metu: ne vienas rajono gyventojas man vis paminėdavo tam tikrą Rokų administracinį, geografinį ir net bendruomeninį susiskirstymą į dvi dalis – miestą ir kaimą. O man, atvykėlei, Rokai atsiskleidė tarsi gyvas mazgas, trijų judėjimo linijų – upės, plento ir geležinkelio susikirtimo taškas, kviečiantis susimąstyti apie jungčių, padalijimų, kelionės ir namų temas vietiniame kontekste. Tad pasivaikščiojimo erdvė, laikas ir praktikos buvo skirtos būtent šioms temoms apmąstyti ir pajausti. Kitas svarbus pasivaikščiojimo tikslas – jo metu atkreipti dėmesį ne tik į supančius vaizdus, bet ir garsus, kvapus, lytėjimo pojūčius.

Pasivaikščiojimą pradėjome susitikę Rokakiemio gatvės autobusų stotelėje. Čia susipažinę atlikome pirmąją praktiką – sustoję ratu kelias minutes žiūrėjome vieni į kitus ir pabuvę kartu ‘čia ir dabar’ pabandėme pasijusti šio pasivaikščiojimo bendruomene, susirinkusia kartu smagiai praleisti laiką Rokuose.

Po pirmosios praktikos pajudėjome žygio maršrutu, pirmiausiai stabtelėdami ant tilto virš Marijampolės plento – vienos iš Rokų arterijų, ir spontaniškai pasisveikinome su pravažiuojančiais.

Tuomet miško taku nusileidome link plento ir pasiekėme Jiesios upę, kur pakvietėme ant medžio žievės ir netoliese surinktos medienos gabaliukų užrašyti palinkėjimą sau pačiam ir paleisti jį į Jiesios upę.

Toliau traukėme pamiške iki artimiausios sodybos ir pakilome į kalvą nuo kurios atsivėrė unikali Rokų panorama: miškai, geležinkelis, aplinkinės sodybos, lyg iš paukščio skrydžio. Čia pasidalinome žiniomis, prisiminimais ir įspūdžiais apie šį kraštą. Mokytoja Vanda Mažeikienė pasidalino apie kalvos papėdėje besidriekiančią savo senelių žemę bei žymius poetus bei kitus menininkus, tokius kaip Kazys Boruta, kurie čia atvykdavo atostogauti ir kurti.

Pailsėjusius ant kalvos, mums savo kiemo vartus atvėrė tapytojas Jokūbas. Čia geriau susipažinome, išgėrėme kavos ir arbatos bei atlikome kūrybinio rašymo pratimą atvirų kiemų tema. Pasivaikščiojimo dalyviai gavo po atsiminimo dovanėlę – Jokūbo mamos keramikės sukurtą keramikinę žuvelę.

Pasivaikščiojimą tęsėme Rokų gatvėmis ir atžygiavome iki pat tilto per geležinkelį, kuris skiria Rokų miesto ir kaimo dalis. Šiame taške atlikome tokią praktiką: pasiskirstėme į dvi grupes, užsimerkę vienas priešais kitą išsidėstėme priešingose tilto pusėse. Tuomet atsimerkėme ir kurį laiką stebėjome vieni kitus. Tai buvo proga prisiminti anksčiau minėtas pasivaikščiojimo temas.

Paskui palei apie privačią valdą stūgsančią betono sieną, sandėlius,statybų aikšteles ir vandens bokštą, ėjome link atvirų dirbamų laukų, kur miestas, atrodo, baigiasi, ir mus pasitinka pavieniai gyvenamieji namai bei didžiuliai seni ąžuolai menantys vienkiemių gyventojus, kurie sovietmečiu melioruojant žemes buvo iškelti į Rokų gyvenvietę. Pasisveikinome su vienu iš tokių ąžuolų, pasigėrėjome panorama.

Perėję dar vieną Rokų arteriją – geležinkelį, pajudėjome link Kultūros kiemo, arba, kitaip, Mamutų kiemo”, į kurį mus mielai pakvietė Jo gyventojai. Čia žygio dalyviams pristatėme startuojantį projektą Kalbantys kiemai” ir pakvietėme juos dalyvauti kūrybinėse dirbtuvėse rugpjūtį.  Jų metu kursime Rokų kiemų ženklus, atskleidžiančius jų ypatybes su tikslu pagražinti rajoną ir sustiprinti bendruomeninius ryšius.

Žygis pasibaigė mamutų” Kosto ir Daivos pavėsinėje, kur skanaudami sausainius bendravome ir dalinomės žygio įspūdžiais.